- garsintojas
- gársintojas, -a smob. (1), garsìntojas (1) BŽ60 1. kas garsą daro, skardena: O kas man iš to sodo, kad sode gegutės nėra, girelės garsìntojos, paukštelių budintojos JV820. 2. skelbėjas: Garsintojai, iškėlę lazdas, liepia nutilt miniai V.Kudir. | prk.: Drabužiai yra garsintojai mūsų palinkimų, prigudimų Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.